užuotus

užuotùs, -ì adj. (4) Smn nuošalus, atkampus: Užtikę tokį užuotų kampą, išsirenkite iki pusės ir judėkite, slidinėkite kuo daugiau ir greičiau sp. Ten dar išliko plačios pelkės, yra dar tokių tylių ir užuočių vietų sp. Senovėje buvo žmonėse paplitusi mada savo sutaupas užkišti kokion nors labai užuočion vieton rš. Vyresnieji, susirinkę kur nors į užuotesnį kampelį, prasimanydavo bendrai skaityti rš.

užuõčiai adv. Rdm, Sn, Smn, Auk, Klvr, užuočiaĩ Lp: Užuõčiai gyvena, net sunku rast Dkš. Arklius pastatyk kur užuõčiai, kad nepamatytų kas Al. Jei užuõčiai palikot, tai rasit Brš. Lizdeika apleido trenksmingą sostapilę ir užuočiai tykiai leido savo dienas rš. Kur gavus [sklypą] užuočiaũ, tai statytau [namą] Ūd.